„Detoksas“, organizmo „valymas“ ir toksinų šalinimas dažnai minimi kalbant apie specialias dietas, sultis, arbatas ar maisto papildus. Tačiau žmogaus organizme medžiagų apykaita ir nereikalingų medžiagų pašalinimas vyksta nuolat.
Šiuose procesuose dalyvauja kepenys, inkstai, virškinimo sistema, plaučiai ir kitos organizmo sistemos. Todėl įvairių produktų ar trumpalaikių dietų nereikėtų pristatyti kaip būdo „išvalyti“ organizmą.
Kasdienėje mityboje daug naudingiau orientuotis į jos įvairovę, pakankamą skysčių vartojimą ir kitus ilgalaikius gyvenimo būdo įpročius.
Kas iš tikrųjų yra detoksikacija?
Medicinoje detoksikacijos sąvoka turi konkrečias reikšmes, pavyzdžiui, kalbant apie tam tikrų toksinių medžiagų ar priklausomybę sukeliančių medžiagų poveikį ir gydymą.
Kasdienėje sveikatingumo kalboje žodis „detoksas“ dažnai vartojamas daug plačiau. Juo gali būti vadinamos dietos, badavimas, sulčių programos, arbatos ar maisto papildai, kuriems priskiriamas organizmo „valymo“ poveikis.
Tokius teiginius reikėtų vertinti kritiškai. Vien tai, kad produktas yra augalinės kilmės ar turi skaidulų, nereiškia, kad jis „pašalina toksinus“ iš organizmo.
Kaip organizmas pašalina nereikalingas medžiagas?
Organizme nuolat vyksta sudėtingi medžiagų apykaitos ir šalinimo procesai.
Svarbų vaidmenį atlieka kepenys, kurios dalyvauja daugelio medžiagų apykaitoje. Inkstai filtruoja kraują ir su šlapimu padeda pašalinti įvairius medžiagų apykaitos produktus. Virškinimo sistema dalyvauja nesuvirškintų medžiagų pašalinime, o plaučiai pašalina anglies dioksidą.
Tai normalūs fiziologiniai procesai, kuriems nereikia specialaus „detoksikacinio“ maisto papildo.
Ar specialios detoksikacijos dietos būtinos?
Įvairios „detox“ programos gali labai skirtis. Vienos siūlo trumpam atsisakyti tam tikrų produktų, kitos rekomenduoja vartoti tik sultis, arbatas ar kitus specialius produktus.
Tačiau griežtas maisto ribojimas ar labai vienoda mityba nebūtinai reiškia geresnę mitybą.
Vietoje trumpalaikio „organizmo valymo“ praktiškiau vertinti ilgalaikius kasdienės mitybos įpročius ir rinktis įvairius maisto produktus.
Kokią vietą čia užima skaidulos?
Skaidulos yra augalinės kilmės maisto komponentai, kurių žmogaus virškinimo fermentai visiškai nesuskaido.
Skirtingos skaidulos pasižymi skirtingomis savybėmis. Dažnai jos skirstomos į tirpiąsias ir netirpiąsias, nors reali skaidulų klasifikacija ir jų savybės yra sudėtingesnės.
Skaidulų natūraliai yra:
- daržovėse;
- vaisiuose ir uogose;
- ankštiniuose augaluose;
- viso grūdo produktuose;
- riešutuose;
- sėklose.
Skaidulų nereikėtų vadinti „natūraliu kūno valikliu“ ar teigti, kad jos pašalina organizme susikaupusius toksinus.
Jos yra viena iš įvairios kasdienės mitybos dalių.
Daugiau apie skaidulų rūšis, jų šaltinius ir vartojimą skaitykite mūsų Skaidulų gide.
Tirpiosios ir netirpiosios skaidulos
Tirpiosios skaidulos sąveikaudamos su vandeniu gali pasižymėti skirtingomis fizinėmis savybėmis. Jų yra, pavyzdžiui, avižose, ankštiniuose augaluose, vaisiuose ir kai kuriose sėklose.
Netirpiųjų skaidulų galima rasti viso grūdo produktuose, daržovėse, riešutuose ir kituose augalinės kilmės maisto produktuose.
Svarbu ne vien pasirinkti vieną skaidulų rūšį. Kasdienėje mityboje naudinga vartoti įvairius augalinės kilmės produktus ir taip gauti skirtingų skaidulų.
Kokie kasdieniai įpročiai svarbesni už „detoksą“?
Vietoje trumpalaikės organizmo „valymo“ programos galima atkreipti dėmesį į paprastus ilgalaikius įpročius:
- valgyti įvairių daržovių, vaisių ir uogų;
- rinktis viso grūdo produktus;
- įtraukti ankštinių augalų, riešutų ir sėklų;
- vartoti individualius poreikius atitinkantį skysčių kiekį;
- reguliariai judėti;
- rūpintis pakankamu miegu;
- riboti perteklinį alkoholio vartojimą;
- nerūkyti.
Tai nėra „detoksikacijos programa“. Tai bendri kasdienio gyvenimo būdo principai.
Ar daugiau skaidulų visada yra geriau?
Nebūtinai. Jeigu žmogaus mityboje iki šiol buvo nedaug skaidulų, staigus jų kiekio padidinimas kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ar kitą virškinimo diskomfortą.
Todėl skaidulų kiekį verta didinti palaipsniui ir kartu vartoti pakankamai skysčių.
Jeigu virškinimo sutrikimai kartojasi ar yra ryškūs, jų nereikėtų aiškinti organizmo „užterštumu“ ar bandyti savarankiškai gydyti „detoksu“. Tokiu atveju verta pasitarti su gydytoju ar kitu atitinkamu sveikatos priežiūros specialistu.
Kaip „fruttberry +fiber“ gali papildyti kasdienę mitybą?
„fruttberry +fiber“ yra augalinių skaidulų mišinys su braškėmis ir juodaisiais serbentais. Jo sudėtyje yra balkšvųjų gysločių (Plantago ovata) sėklų luobelių, agavų inulino, gliukomanano, liofilizuotų braškių ir juodųjų serbentų.
100 g produkto yra 77 g skaidulinių medžiagų, o vienoje 5 g porcijoje yra 3,86 g skaidulinių medžiagų ir 11 kcal.
Ištirtame „fruttberry +fiber with berries“ mėginyje laboratorijoje nustatyta 60,8 % tirpiųjų ir 23,6 % netirpiųjų skaidulinių medžiagų. Laboratorinio tyrimo rezultatai taikomi konkrečiam ištirtam mėginiui.
„fruttberry +fiber“ skirtas papildyti kasdienę mitybą skaidulomis. Produkto nereikėtų pristatyti kaip organizmo „valymo“, toksinų šalinimo ar detoksikacijos priemonės.
Produktą vartokite pagal ant pakuotės pateiktą vartojimo būdą ir neviršykite rekomenduojamos paros dozės.
Peržiūrėti „fruttberry +fiber“ skaidulų mišinius.
Ką svarbiausia prisiminti?
Organizmui nereikia reguliarių specialių „valymų“ vien dėl to, kad kasdien susiduriame su maistu ar aplinkos medžiagomis.
Organizme nuolat vyksta medžiagų apykaitos ir šalinimo procesai, kuriuose dalyvauja kepenys, inkstai, virškinimo sistema ir kiti organai.
Skaidulos yra svarbi įvairios mitybos dalis, tačiau jų nereikėtų vadinti organizmo „valikliu“. Ilgalaikėje perspektyvoje prasmingiau rūpintis įvairia mityba ir kitais kasdieniais gyvenimo būdo įpročiais nei ieškoti trumpalaikės „detox“ programos.
