Noras valgyti ne visada atsiranda tik dėl fiziologinio alkio. Kartais jį gali paskatinti įprotis, aplinka, emocijos, matomas ar užuodžiamas maistas bei konkretaus produkto potraukis.
Šių pojūčių nereikia vertinti kaip „gerų“ ar „blogų“. Tačiau jų atpažinimas gali padėti geriau suprasti savo valgymo įpročius ir sąmoningiau planuoti kasdienę mitybą.
Kuo skiriasi alkis ir potraukis konkrečiam maistui?
Fiziologinis alkis yra organizmo signalas, susijęs su poreikiu valgyti. Jis gali stiprėti palaipsniui, o jį patenkinti gali įvairūs maisto produktai ar patiekalai.
Potraukis maistui dažniau būna nukreiptas į konkretų produktą, skonį ar tekstūrą. Pavyzdžiui, žmogus gali norėti būtent šokolado, traškučių ar kito konkretaus maisto net ir nejausdamas ryškaus fiziologinio alkio.
Šie pojūčiai gali persidengti, todėl ne visada įmanoma juos aiškiai atskirti.
Kas dar gali paskatinti norą valgyti?
Valgymo pasirinkimams įtakos gali turėti ne vien fiziologinis alkis.
Norą valgyti gali paskatinti:
- įprastas valgymo laikas;
- matomas ar užuodžiamas maistas;
- socialinė aplinka;
- nuobodulys;
- emocinė būsena;
- susiformavę kasdieniai įpročiai;
- konkretaus skonio ar produkto noras.
Todėl vien faktas, kad norisi valgyti, ne visada pasako, kodėl tas noras atsirado.
Kaip geriau stebėti savo valgymo įpročius?
Prieš valgant galima trumpai pagalvoti, ką tuo metu jaučiate ir kodėl norite valgyti.
Galima savęs paklausti:
- Ar jaučiu fizinį alkį?
- Ar noriu bet kokio maisto, ar tik konkretaus produkto?
- Kada paskutinį kartą valgiau?
- Ar norą valgyti galėjo paskatinti aplinka ar įprotis?
- Kaip jaučiuosi prieš valgį ir po jo?
Tai nėra diagnostinis testas. Šie klausimai tiesiog gali padėti geriau pastebėti savo kasdienius valgymo įpročius.
Ar reikia vengti užkandžių?
Nebūtinai. Užkandis savaime nėra nei „geras“, nei „blogas“. Jo poreikis priklauso nuo bendros dienos mitybos, valgymų intervalo, fizinio aktyvumo ir individualių poreikių.
Jeigu norisi užkandžio, galima rinktis įvairius maisto produktus, pavyzdžiui, vaisius ar uogas, jogurtą, riešutus, daržoves ar kitus individualiai tinkamus pasirinkimus.
Svarbiau vertinti visą dienos racioną, o ne vieną atskirą valgymą.
Kokią vietą mityboje užima skaidulos?
Skaidulos yra viena iš įvairios ir subalansuotos mitybos dalių. Jų natūraliai yra daržovėse, vaisiuose ir uogose, ankštiniuose augaluose, viso grūdo produktuose, riešutuose ir sėklose.
Skaidulos savaime neleidžia patikimai nustatyti, ar žmogus jaučia fiziologinį alkį, emocinį norą valgyti ar konkretaus produkto potraukį. Todėl jų nereikėtų pristatyti kaip priemonės potraukiui maistui kontroliuoti.
Kasdienėje mityboje verta rinktis įvairius skaidulų šaltinius, o jų kiekį didinti palaipsniui ir kartu vartoti pakankamai skysčių.
Daugiau apie skaidulų rūšis, šaltinius ir vartojimą skaitykite mūsų Skaidulų gide.
Kaip „fruttberry +fiber“ gali papildyti kasdienę mitybą skaidulomis?
„fruttberry +fiber“ yra augalinių skaidulų mišinys su braškėmis ir juodaisiais serbentais. Jo sudėtyje yra balkšvųjų gysločių (Plantago ovata) sėklų luobelių, agavų inulino, gliukomanano, liofilizuotų braškių ir juodųjų serbentų.
100 g produkto yra 77 g skaidulinių medžiagų, o vienoje 5 g porcijoje yra 3,86 g skaidulinių medžiagų ir 11 kcal.
Ištirtame „fruttberry +fiber with berries“ mėginyje laboratorijoje nustatyta 60,8 % tirpiųjų ir 23,6 % netirpiųjų skaidulinių medžiagų. Laboratorinio tyrimo rezultatai taikomi konkrečiam ištirtam mėginiui.
„fruttberry +fiber“ skirtas papildyti kasdienę mitybą skaidulomis. Produktas nėra skirtas alkiui ar potraukiui maistui gydyti ar kontroliuoti.
Produktą vartokite pagal ant pakuotės pateiktą vartojimo būdą ir neviršykite rekomenduojamos paros dozės.
Peržiūrėti „fruttberry +fiber“ skaidulų mišinius.
Ką svarbiausia prisiminti?
Alkis, potraukis konkrečiam maistui ir valgymas dėl įpročio nėra tas pats, tačiau šie pojūčiai gali persidengti.
Užuot bandžius kiekvieną norą valgyti priskirti vienai kategorijai, naudinga stebėti savo valgymo įpročius, bendrą mitybą ir individualią savijautą.
Jeigu santykis su maistu kelia nuolatinį nerimą, pasireiškia nekontroliuojamo valgymo epizodai ar kiti valgymo sutrikimų požymiai, verta kreiptis į atitinkamą sveikatos priežiūros specialistą.
